Tai pirmasis iš trijų straipsnių apie pagrindinį veislinių paukščių augintojo pavasario darbą - viščiukų perinimą.

Viskas prasideda nuo tėvų

Sėkmingas viščiukų perinimas prasideda daug anksčiau nei kiaušinių surinkimas ir inkubacija. Turbūt visiems aišku, kad labai svarbu veisti tik sveikus, stiprius paukščius, pilnai atitinkančius veislės standartą ir kiaušinius perinimui rinkti tik iš tokių būrių. Tačiau tik nedaugelis augintojų iš anksto ruošiasi perinimo periodui ir atitinkamai keičia veisimui skirtų paukščių mitybą bei aplinką.

Paveikslėlyje pavaizduotas biologinis kalendorius, kuriame geltonai pažymėta rekomenduojamas veisimo laikas mūsų šiauriniame pusrutulyje. Apytikriai tai būtų kovo pradžia iki gegužės pabaigos. Be abejo, galima pradėti perinti ir anksčiau, tačiau praktika rodo, kad sėkmingiausias ir patogiausias metas yra būtent šis laikotarpis.

Ruošti patalpas ir formuoti veisimo būrius rekomenduotina likus 8-9 savaitėms iki planuojamos kiaušinių rinkimo inkubacijai pradžios. Veisimo patalpose svarbiausia švarus kraikas gūžtose ir ant grindų. Pastarasis turėtų būti ne gilesnis kaip 5cm. Esant gilesniam kraikui padidėja ant grindų sudėtų kiaušinių tikimybė. Tokie kiaušiniai lengvai užteršiami ar net pažeidžiami.

Prieš įleisdami į patalpą paukščius kruopščiai patikrinkite, ar jie neturi parazitų (blusos, erkės ir pan.). Kartu įvertinkite ir paukščio stovį. Jeigu višta ar gaidys atrodo per liesi ar per riebūs - pasverkite, palyginkite su veislės vidurkiu ir kol kas neleiskite į veisimo patalpą. Patalpinkite atitinkamai į atskirus gardus ir liesus pašerkite maistingu pašaru gausiau, o riebiems ribokite pašaro kiekį ir šerkite daugiau žalėsiais.

Veisimui skirtų būrių racione visas 8 savaites turėtų atsirasti daugiau baltymų (bent 18-20% vietoj įprastų 14-16%) ir daug žalėsių. Padeda ir papildomos vitaminų dozės. Vienas iš svarbesnių yra B vitaminas. Jeigu perinant daug viščiukų miršta neišsilupę iš lukšto, tai gali būti B vitamino trūkumo indikacija.

Kelios gudrybės apvaisinimo padidinimui

Didesniam kiaušinių kiekiui gauti dažnas veisėjas naudoja dirbtinį apšvietimą. Įjunkite jį gaidžiams mėnesiu anksčiau nei vištoms ir ilginkite kas savaitę po pusvalandį. Po vieno mėnesio gaidžiai bus 2 valandomis labiau „pabudę“ poruotis, nei vištos. Vištų „pabudimo“ poravimuisi tempas yra žymiai greitesnis, tad toks dirbtinio apšvietimo skirtumas padeda pasiekti aukštesnį apvaisintų kiaušinių skaičių, nes abu paukščiai kartu pasiekia vaisingumo piką.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į paukščių elgesį veisliniame būryje. Kartais gaidys turi savo favorites vištas su kuriomis poruojasi dažniausiai. Kartais vyresnės vištos yra labai dominuojančios ir jaunesnis gaidys jų vengia pasirinkdamas „nuolankesnes“ jaunesnes vištas. Kai kurie gaidžiai būna labai aktyvūs būryje, valgo per mažai ir gana greitai praranda gerą kondiciją. Kiti gi atvirkščiai, naudojasi geru veislinio būrio maistu, pasidaro stori ir neaktyvūs. Visais šiais atvejais padeda būrio išskirstymas atskirais gardais. Pvz., atskiruose garduose laikoma po dvi vištas, atskirai laikomas ir gaidys. Gaidys pernešamas tai į vieną, tai į kitą vištų gardą.

Taip pat, moksliškai nustatyta, kad gaidys ryte per pirmuosius du suporavimus išnaudoja beveik visą spermą. Be abejo, nauja sperma yra gaminama pastoviai, tačiau poravimuisi vykstant intensyviai, spermos perdavimai yra labai maži. Tad kartais geriau gaidį pas vištas atnešti tik kelis kartus per dieną. Dažnai toks būdas taikomas, kai gaidys yra ženkliai didesnis nei vištos ir gali jas sužaloti.

Kad vištos nebūtų sužalojamos, rekomenduojama gaidžių nagus aprišti medžiaginiu pleistru. Slysdamas nuo vištos gaidys bando į ją įsikibti nagais ir gali perrėžti odą padarydamas net 10cm ilgio žaizdas.

Veislių su tankiomis plunksnomis ir daug pūkų, pvz., Orpingtonų kiaušiniai būna geriau apvaisinti, jeigu plunksnos apie kloaką nukerpamos. Gaidžiams trumpinama plunksnos po kloaka, vištoms - virš kloakos.

Kiaušinių perinimui parinkimas

Perinimui kiaušiniai renkami kuo dažniau - bent 4-5 kartus per dieną. Iš surinktų kiaušinių perinimui rekomenduojama atrinkti tik pačius geriausius. Kiekvieną kiaušinį apžiūrėkite, įvertinkite jo formą, dydį ir svorį, lukštą ir jo tekstūrą. Atmeskite visus kurie yra netaisyklingos formos, labai dideli arba labai maži, pažeistu ar labai silpnu lukštu, stipriai išsitepę.

Šiuose paveikslėliuose pavaizduoti kiaušiniai, kuriuos reikėtų atmesti kaip netinkamus perinimui.

Šis kiaušinis yra per didelis (jeigu toks svoris nėra tos veislės kiaušinių vidurkis). Dažniausiai tai dvitrynis kiaušinis iš kurio retai kada išsirita viščiukas.

Per daug mažus kiaušinius irgi reikia atmesti. Mažame kiaušinyje greičiausiai nėra trynio.

Tai idealus kiaušinis. Jo ilgio ir pločio santykis yra 1,4.

Apvaisinti („versti“) ar neapvaisinti („neversti“) kiaušiniai?

Prieš perinimą galite patikrinti gaidžių darbą sudaužydami kelis atmestus kiaušinius ir paieškodami taip vadinamos jaučio akies (angl. „bullseye“) - blastodermos.

Šis kiaušinis neapvaisintas. Veislinių paukščių augintojai dažniau naudoja terminą „neverstas“.

O šie kiaušiniai apvaisinti. Veislinių paukščių augintojai juos pavadintų „verstais“.

Kiaušinių perinimui saugojimas

Retai kuris veislinių paukščių mėgėjas per pora dienų surenka reikiamą perinimui kiaušinių kiekį. Paprastai tai daroma kelias dienas, kartais net savaites. Geriausius rezultatus gausite jeigu saugosite kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Kuo ilgiau saugosite, tuo didesnis bus neišsiritusių viščiukų procentas. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę, bei tolesnį jų augimą. Todėl saugoti kiaušinius perinimui ilgiau kaip 21 dieną nerekomenduotina.

Saugojimo
laikas
1-2d. 3-4d. 5-6d. 7-8d. 9-12d. 13-16d. 17-20d.
Temperatūra 19,0°C 17,0°C 15,5°C 14,0°C 12,5°C 12,0°C 11,5°C
Santykinė
drėgmė
70% 80% 85% 90% 90% 90% 90%
Vartymas Ne Ne Ne Ne Taip Taip Taip
Smailiu galu
aukštyn
Ne Ne Ne Ne Ne Taip Taip
Pakuotėje Ne Ne Ne Ne Ne Taip Taip

Pateiktoje lentelėje aprašytos pagrindinės kiaušinių saugojimo rekomendacijos. Kiaušinus saugant trumpai jie laikomi smailiu galu žemyn, atviruose plastmasiniuose padėkluose. Vartymas nebūtinas. Saugant kiaušinius ilgai, juos laikyti reikėtų uždarytus, popieriniuose ar plastmasiniuose dėkluose smailiu galu aukštyn. Vartyti reikia bent tris kartus per parą. Su kiaušiniais smailiu galu aukštyn elgtis reikėtų atsargiai.

Kiaušinių perinimui siuntimas

Siųsti gyvus paukščius yra gana brangus dalykas. Tad siųsti kiaušinius perinimui kartais yra vienintelis būdas kažkam gauti retą veislę ar atnaujinti turimos kraują.

Siunčiant kiaušinius perinimui reikėtų nepamiršti, kad jie kažkiek laiko praleis patalpose, kurių temperatūra praktiškai lygi išorės temperatūrai. Jeigu matote, kad pranašaujami stiprūs šalčiai arba karščiai – susilaikykite nuo kiaušinių siuntimo. Aišku, jeigu kiaušiniai keliaus į tolimas šalis lėktuvu – nieko čia jau nepakeisi. Jeigu prie to dar pridėti nelabai atsargų krovikų elgesį, bei visokius saugumo skenerius, lengvai suprasime, kad siųstų kiaušinių išsiritimas gali svyruoti nuo 0 iki 100%. Aišku, praktikoje dažniau sutinkamas ~30-40% ritimasis. Kuo trumpesnis kiaušinių kelias, tuo didesnis sėkmės procentas. Geriausia kiaušinius siųsti pirmadienį iš ryto, kad jie iki savaitgalio tikrai pasiektų adresatą ir negulėtų šeštadienį bei sekmadienį sandėliuose. Rekomenduotume siųsti greituoju paštu, dar geriau per kurjerį.

Prieš siuntimą kiaušinius reikėtų gerai supakuoti. Pasiūlysime vieną būdą, pasiteisinusį mums. Kiaušinius prieš pakuodami gerai apžiūrėkite ar jie neturi pažeidimų.

Pirmiausia kiaušinį susukame į minkštą servetėlę ar tualetinį popierių.

Tada imame dvigubą laikraščio lapą ir padėję kiaušinį kampe vyniojame beveik iki vidurio.

Užlankstome likusią laikraščio dalį ir dar tuputį suvyniojame. Tada dar užlankstome, kad daugiau laikraščio gautų smailusis kiaušinio galas.

Pabaigiame vynioti.

Užklijuojame susuktą kiaušinį lipnia juosta ir pastatome smailiu galu žemyn. Sustatome vieną prie kito suvyniotus kiaušinius tiek, kad tilptų į paruoštą siuntimui dėžutę. Surišame kiaušinius kartu lipnia juosta suformuodami kiaušinių paketą. Dėžutės dugną ir viršų užpildome sulankstytais laikraščiais, putplasčiu ar kitomis pakavimo medžiagomis. Dėžutės kampuose ir iš šonų įdedame standžius įdėklus, ~2cm ilgesnius nei kiaušinių paketas (-ai). Taip dėžutė ir jos turinys nebus atsitiktinai suspausti. Likusias tuščias dėžutės ertmes irgi pripildome turima pakavimo medžiaga, kad mūsų padarytas kiaušinių paketas (-ai) nejudėtų. Ant dėžutės parašome „Atsargiai, dūžtantys daiktai“ ir pažymime rodykle „Šia puse aukštyn“. Kas nuo jūsų priklauso – padarėte. Belieka tikėtis, kad siuntinys laimingai pasieks adresatą.

Gavus siuntinį ir išpakavus rekomenduojama kiaušinių nedėti iš karto į inkubatorių, o palaikyti 12-24 valandas smailiu galu žemyn dėkluose kambario temperatūroje.

Tikimės suradote sau kažką naudingo. Jeigu taip - būtinai sugrįžkite į mūsų puslapį. Ruošiame dar daugiau straipsnių naminių paukščių auginimo tematika. Parašykite mums el. paštu „audrius(eta)veisliniu-pauksciu-augintoju-asociacija.lt“ kokios temos Jus labiausiai domina, kokios informacijos Jūs pasigendate asociacijos puslapyje. AČIŪ!

Po straipsnio paskelbimo sulaukėme tokio klausimo - „Kartais pasitaiko, kad retos veislės tinkami pagal formą ir svorį keli kiaušiniai būna truputį nešvarūs. Kaip reikėtų elgtis?“

Kiaušinio sudėjimo metu jo temperatūra yra šiek tiek mažesnė nei vištos ir siekia ~40°C. Patekęs į aplinką kiaušinis pradeda vėsti, prasideda oro maišelio atsiradimas. Laipsniškas aušimas priverčia susitraukti baltymą ir poras esančias smailiame gale. Tai sukelia siurbimo efektą. Aplinkos oras patenka į kiaušinį ir yra užrakinamas tarp lukšto membranų. Jeigu įėjęs oras yra užterštas (išmatomis, nešvariu kraiku ir t.t.) bakterijos ar grybeliai gali patekti į lukšto membraną. Užterštumas gali būti labai nežymus, tačiau bet kokia tarša yra labai pavojinga. Inkubacijos metu patogenai besivystančiame viščiuke dauginasi labai greitai.

Pilnas kiaušinio atvėsimas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka apie 4-6 valandas. Kaip tik šiuo momentu ir galima kiaušinį nuvalyti ir dezinfekuoti. Ir dėl šios priežasties pabrėžėme dažno kiaušinių perinimui surinkimo svarbą. Be abejo, net nuvalius ir dezinfekavus nėra garantijos, kad užkrėtimas panaikintas. Geriausias apsisaugojimas – kokybiškas, storo lukšto kiaušinis. Tyrimais įrodyta - kuo lukštas storesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bus užkrėstas net ir po 24 valandų.

Vienas iš būdų pašalinti kraiko likučius ar išmatas nuo lukšto yra nutrynimas arba pašlifavimas. Bet piktnaudžiauti nereikėtų. Mes vadovaujamės tokia taisykle. Jeigu kiaušiniui nuvalyti reikia 1 ar 2 nubraukimų – jis tinkamas perinimui. Jeigu reikia daugiau – tokio kiaušinio vengiame. Plauti reikėtų su vandeniu, šiltesniu (~5-10°C) nei kiaušinis. Tai privers kiaušinį „išprakaituoti“ nešvarumus iš porų. Jokiu būdu neplaukite vandeniu, šaltesniu nei kiaušinis.

Dezinfekavimui skirtų priemonių reikėtų ieškoti veterinarijos vaistinėse pas specialistus.